- lėkdinti
- lė̃kdinti vksm.
.
lėkdinti
Look at other dictionaries:
lėkdinti — lė̃kdinti, ina, ino K, J, lėkdìnti, ìna, ìno 1. caus. lėkti 1: Meilė ne tik žengti spiria, bet lėkdinte lėkdina rš. 2. caus. lėkti 3: Ūdžiu namo, ūdžiu namo, ūdžiu džiu u!.. – mėgino Mikas lėkdinti [kiaules] V.Krėv. lėkdinti; išlėkdinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išlėkdinti — išlė̃kdinti caus. išlėkti. 1. leisti išskristi: Paukščius išlė̃kdink J. Po tam išlėkdino nuog savęs balandį BB1Moz8,8. 2. priversti išbėgti: Nesitveria Petras pykčiu, atsiminęs ponaitį, kurį jis prieš porą mėnesių už apikaklės pro duris išlėkdino … Dictionary of the Lithuanian Language
lėkdinimas — lė̃kdinimas sm. (1) K → lėkdinti … Dictionary of the Lithuanian Language
lėkdyti — lėkdyti, lė̃kdo, lė̃kdė žr. lėkdinti; labai įsiūbuoti: Nelėkdyk tep vaiko supdamas Vlk … Dictionary of the Lithuanian Language
lėktinti — lė̃ktinti, ina, ino tr. NdŽ lėkdinti, lakdinti … Dictionary of the Lithuanian Language
nulėkdinti — nulė̃kdinti caus. nulėkti. 1. Pns duoti nuskristi kur nors, nuskraidinti. ║ duoti nunešti skrendant: Nė pati nešiau, nė kitai daviau, gegute nulėkdinau [berneliui gėles] BsO6. Nė pati nešiu, nė kitam duosiu, zylelę nulėkdinsiu JD66. 2. refl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
palėkdinti — palė̃kdinti caus. palėkti; leisti nuskristi: Palėkdinsiu gegužėlę in šešurėlio dvarelį BsO85. Palėkdinčiau paukštužėlę par tėvelio dvarą JV141. lėkdinti; išlėkdinti; nulėkdinti; palėkdinti; pralėkdinti; prilėkdinti … Dictionary of the Lithuanian Language
pralėkdinti — pralė̃kdinti caus. pralėkti; duoti pralėkti pro šalį: Ir šovė strėlą, kurią pralėkdino pro jį Ch1Sam20,36. lėkdinti; išlėkdinti; nulėkdinti; palėkdinti; pralėkdinti; prilėkdinti … Dictionary of the Lithuanian Language
prilėkdinti — prilė̃kdinti caus. prilėkti; duoti priskristi: Kam jūs langus atidarėt – prilėkdìnot pilną pirčią (pirkią) musių! Rdm. lėkdinti; išlėkdinti; nulėkdinti; palėkdinti; pralėkdinti; prilėkdinti … Dictionary of the Lithuanian Language
skraidinti — 1 skraidìnti, ìna, ìno Š, NdŽ caus. 1 skristi: 1. DŽ Mikutis skraidino nuo daržinės stogo karvelius V.Myk Put. | prk.: Dvelktelėjęs vasaros vėjelis, pagavęs melodiją, skraidina ją šimtamečių pušų viršūnėmis sp. 2. Š Lėktuvu mane skraidìno DŽ1 … Dictionary of the Lithuanian Language
